Tėčio diena.

Tėčio dieną šventėme pas senelius. Susirinko vyro giminė ir šauniai paminėjome visas savaitgalio šventes. Nereikia net sakyti kaip smagu susitikti ir praleisti laiką kartu gausiame būryje linksmų žmonių. Mano atsakomybėje buvo saldusis stalas, tiksliau aš pati sau prisiėmiau šitą atsakomybę ir suruošiau geriausio tėčio vertą saldumynų kampelį.

Paveikslėlis

Vakaro akcentas – dryžuotas tortas. Apie šitą tortą svajojau jau seniai. Vien tik pavadinimas “Stracciatella” skamba labai viliojančiai. Stracciatella ledai visada buvo mano mėgstamiausi. Kita priežastis, kodėl tas tortas man neėjo iš galvos – praeitais metais per draugų vaikų gimtadienį ragautas tortas, toks kreminis, pūrus ir  labai skanus, su šokolado gabaliukais. Iš pradžių pamaniau, kad mano draugė – šventės šeimininkė pati tą tortą pagamino, tad labai nusiminiau, kai sužinojau, kad tortas buvo užsakytas. Teko pačiai pasileisti į panašaus recepto paieškas. Susiradau kelis variantus, bet dryžuotas tortas sužavėjo labiausiai. Jo įdomi gaminimo technologija, todėl labai kniedėjo išbandyti. Tortas iš tikrųjų gavosi labai skanus. Nors ir ne tas, kuriuo ieškojau, bet, be abėjonės, jis taps vienu mano mėgstamiausių, tik nežinau, ar kitą kartą ji vėl gaminsiu tokiu pačiu principu. Pasirodo tie dryžiai reikalauja nemažai darbo ir laiko, o tortas gaunasi brangus. Tortas dryžuotas ir viduje, o jo biskvitai ne horizontalūs, kaip įprasta, o vertikalūs, todėl jis atrodo labai originaliai ir paslaptingai. Visi svečiai buvo sužavėti, niekas negalėjo atspėti kokiu būdu tortas pagamintas, todėl atskleidžiu paslaptį ir nukreipiu Jus į tinklalapį, kuriame aptikau šitą receptą Tortas Stracciatella.

Kitas vakarėlio hitas – ūsuoti “cake pops”. Jie irgi buvo eksperimentiniai. Kadangi labai pasitikiu Beatos Nicholson kulinariniu profesionalumu, receptą nusižiūrėjau jos Kepinių knygoje. Nežinau ką dariau ne taip, bet šokoladinio pyrago trupinukai patys savaime nesulipo, kaip nurodyta recepte. Laimei, po torto pagaminimo liko šiek tiek kremo. Įdėjus kremą į trupinukų masę, pagaliau pavyko suformuoti dailius šokoladinius rutuliukus. Rutuliukai nukeliavo į baltąjį šokoladą, vėliau buvo papuošti ūsais ir tapo puikiu “tėčio skanėstu”.

Morengai nebuvo planuoti. Jie atsirado po to, kai nuo torto liko daugybė baltymų ir tai buvo puikūs jų panaudojimo būdas. Morengus irgi dariau pagal Beatos receptą, bet, iš tiesų, ką gi ten naujo sugalvosi – baltymai, cukrus ir ilgas džiovinimo procesas. Šie mažiukai vieno kąsnio saldukai nuo stalo dingo pirmieji, nieko nuostabaus, juk jie tiesiog ištirpsta burnoje.

Taigi, mūsų šventė buvo skani, saldi ir labai linksma, tikiuosi ir Jūsų tėčiui ši diena buvo ypatinga.

Su meile,

Elena

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s